
LIA-MENON BISPO SIRA IHA TIMOR
BA VISITA SANTO PADRE FRANCISCO NIAN MAI TIMOR-LESTE
Na’ilulik, diácono, madre, irmão, seminarista, maun-alin no bin-feton sira no ema hotu nebé iha hakaran di’ak:
Graça, dame no domin Maromak nian horik ho imi hotu!
“Ema sira be hasoru malu ho Jesus, sira fuan no moris nakonu ho ksolok evangelho nian”
Ho ksolok ida ne’e duni mak ita simu noticia kona ba Sua Santidade Papa Francisco nia visita mai Timor-Leste iha loron tolu nia laran husi loron 9 to’0 11 fulan Setembro tinan 2024.
Ba ita Timor-oan sira visita ne’e graça boot tebes. Sinal domin Maromak nian mai ita. Nudar povo ida nebé nia historia sai ona husi nakukun ba naroman, husi mate ba moris, husi atan ba ema livre, hateke ba nia história hanesan mos história povo Israel nian: “Povo nebe Ia’o iha nakukun laran haré roman boot ida; no sira nebe horik iha nakukan boot laran roman boot ida nabilan ba sira” (Is 9,2; Mt 4,16). Sei manas hela iha ita nia memória visita dahuluk Santo Padre João Paulo II nian mai ita rain iha loron 12 fulan Outubro tinan 1989. Monumento uma-laku Tasitolu mak sasin liamenon laran-metin husi Amo Papa nebe dehan “Imi masin rai nian …imi roman mundo nian” (Mt 5, 13-16). Liu deit tinan sanulu, roman boot ne’e to’o duni mai; ita hetan biban kmanek atu hakotu lia kona ba ita nia destino liu husi referendo iha loron 30 fulan Agosto tinan 1999 hodi lori ita ba ukun-rasik-an. lha leitura konaba história naruk dalan ba ukun-rasik-an ne’e, ita reconhece katak fiar no esperança ba Maromak mak hakbi’it ita nia unidade nacional. Ho graça ukun-rasik-an nian, ita orgulho harí nação ida, povo ida, ho identidade ida.
lha âmbito ukun-rasik-an nian, iha desafio oi-oin nia le’et, Kreda Católica continua hala’o ninia missão hodi contribui ba Timor oan tomak nia diak. lha visita Ad Limina Apostolorum, iha loron 17 fulan março tinan 2014, Amo Papa Francisco, uluk nanain expressa ninia ksolok ho relatório quinquenal nebe Amo Bispo sira hato’o ba nia. lha nia discurso, Amo Papa mos hato’o nia laran haksolok mai ita, tambá fini Liafoun diak Jesus nian moris no buras ba nafatin durante tinan atus lima evangelização nia laran.
lha visita AdLimina ne’e, Amo Papa hato’ o ba Bispo sira Timor nian lia-menon tolu nu’ udar preocupação ba missão Kreda nian iha era ukun-rasik-an: 1) Kreda nia contribuição ba consciência crítica nação nian; 2) laran sadia nebe book Kreda tomak nia fuan atu Ia’o sai ba missão; 3) haklaken Liafoun diak maksoin iha Timoroan sira nia lian.
Liu tiha tinan sanulu sorumutu Ad Limina Apostolorum, sucessor São Pedro nian ne’e, nebe fó atenção boot tebes ba “periferia territorial no existencial” durante nia pontificado, sei mai duni visita rai doben Timor-Leste tuir ita hotu nia hakaran. Biban murak ida ne’e Ia lori deit ksolok mai ita, maibe no liu-liu tempo atu ita tama kle’an ba ita nia identidade religiosa nudar “Hau Timor oan, Maromak oan”; nebe moris iha rai ida nebe hanaran “Terra de Santa Cruz, Terra de Santa Maria”.
Na’ilulik, diácono, madre, irmão, sermnarista, maun-alin no bin-feton sira no ema hotu nebé iha hakaran di’ak:
Tema central visita Santo Padre nian mak Que a vossa fé seja a vossa cultura (Atu imi nia fiar sai imi nia cultura). Temática ida ne’e Ia’os de’it atu fanun hikas fali sarani timor oan tomak nia compromisso batismo nian maibe, no liu-liu atu reafirma Kreda Católica iha Timor ho ilas timor oan nian.
Papa Francisco sei visita Timor-Leste nudar Chefe Estado Vaticano nian no Bibi-atan Creda universal nian. Nudar Chefe Estado, nia sei ba hasoru no koalia ho na’i-ulun sira nação nian iha Palácio Presidente República.
Nudar Bibi-atan, Papa Francisco hadomi teb-tebes ema ki’ak, Ia’o-rai, moras no sira nebe moris iha susar no terus laran. Hanesan mos nia halo iha fatin sira nebe nia visita ona, Amo Papa sei ba haré no hasoru malu ho oan-kiak, ema moras no ho sira be iha necessidade especial. Nia hakarak atu Igreja banati tuir nafatin Jesus futar fuan-sadia na’ in. Tan hadomi mos foinsa’e Sira mak Amo Papa sei hasoru malu no rona sira nia lian.
Nia mos sei hasoru malu hodi husik lia-menon ba agente pastoral sira: catequista, seminarista, religioso-religiosa no clero sira.
Tutun no dudun husi visita loron-tolu ne’e mak celebração eucaristica iha Tasi-tolu. Papa Francisco rasik mak sei preside Missa ho concelebrante sira: Cardeal, Bispo no na’ilulik sira husi rai-laran no rai-li’ur. Dala ida tan Tasi-tolu sai fatin histórico, património religioso timoroan hotu nian, no sasin ba visita mai ita nia rain Apóstolo Pedro nia Saseluk na’in rua: São João Paulo II no Papa Francisco.
Ho ksolok boot, ami Bispo sira Timor nian, convida sarani doben hotu atu hola parte ativamente iha biban graça durante loron tolu ne’e tuir programa sira nebe fo sai ona. Ami husu ho haraik-an atu timoroan hotu contribui ba paz no estabilidade nudar expressão domin boot ba rai doben Timor-Lorosa’e.
Ami hato’o mos Boas Vindas ba peregrino sira husi rai-li’ur liu-liu sira husi Arquidiocese Kupão no Diocese Atambua.
lha biban ne’e, husi fuan nebe kle’an ami hato’o agradecimento wa’in ba Orgãos de Soberania, liu-liu ba Presidente da República Sua Excelência Dr. José Ramos Horta, no Primeiro Ministro Sua Excelência Kay Rala Xanana Gusmão ho membros do Governo, no Comissão Organizadora Conjunta ba tulun no colaboração tomak iha preparação ba visita Amo Papa Francisco nian.Rahun diak Virgem Maria, Kreda nia Inan no Liurai-Feto Dame nian harohan da’et mai ita, atu visita Santo Padre Francisco nian mai ita rain, hametin liu tan ita nia fiar sarani, hawa’in graça no hasuli benção Maromak nian, atu nune’e, ita nia fiar bele sai tebes duni ita nia cultura.
Ho ami Bispo sira nia benção pastoral.




